- rėžokas
- ×rėžõkas sm. (2) žr. rėzokas: 1. I. 2. Seniau, prieš ariant dirvoną, reikėdavo rėžoku surėžyti LTR(Krč). 3. aštrus peilis: Kur tas mano rėžõkas – būčiau jau batvinius bepjaustąs Užv. 4. Ktk rėžiklis stiklui rėžti: Stiklo dantim neatgrauši – reikia rėžõko Trgn. 5. plėšikaujantis bastūnas: Vadinosi jie reizer, kursai vardas šiandien dar Žemaičiūse yra minavojamas – rėžokas, kai rėžokas S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.